vienausis

vienaũsis, -ė adj. (2) K, BzBkVII36, LVIV656, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, vienausỹs, -ė̃ (3^a) KŽ; L 1. žr. vienaausis: Jisai (Plaučiūnas), nesvietiškai prisidūkęs ir vienaũsį kuinpalaikį prastai pažebojęs, į Karaliaučių dalgį pirkt tiesiog nukeliavo K.Donel. 2. Mrj su viena ąsa: Mažesnis čigūninis puodas yr vienaũsis Vkš. Reik vienauselį puodelį paimti KlvrŽ.